•     1                                                                    47,5
•     2                                                                    74,7
•     3                                                                    87.5
•     4                                                                    93.75
•     5                                                                    96.87
•     6                                                                    98.43 

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų nuo mažų dienų tėvai kalė į galvas, kad reikia mokytis, ir stengtis mokytis gerai, kad įgyti gerą specialybę ir susirasti gerai apmokamą darbą, nes kitaip gyvenime gali tekti vargti. Galbūt prieš keletą dešimčių metų, tai ir buvo tiesa, bet šiuo metu manau viskas pasikeitė. Šiais laikais niekas negarantuoja, kad pabaigęs universitetą ar kolegiją ir įgijęs specialybę, gausi gerai apmokamą darbą ir visada turėsi pinigų, bei gyvensi be finansinių rūpeščių. Iš kitos pusės, kad ir gausi gerai apmokamą darbą, nereiškia, kad visados turėsi pinigų, ir nebeturėsi finansinių problemų. Kaip tik tie žmonės, kurie uždirba daugiau, ir turi daugiau finansinių problemų. Kodėl taip yra?

1. Pirmiausia, todėl, kad mūsų švietimo sistema dirba pasenusiais metodais. Negirdėjau, kad kurioje nors aukštojoje mokykloje šiuo metu mokytų bent asmeninių finansų valdymo. Visur mokoma, kaip dirbti dėl pinigų, o kaip elgtis su uždirbtais pinigais – niekur. Na nebent ten, kur studijuojami finansai.
2. Antroji priežastis – augant mūsų pajamoms auga ir mūsų poreikiai. Atkreipkime dėmesį kiek per televiziją rodoma greitų kreditų, būsto paskolų reklamų. O kiek rodo reklamų, kuriose reklamuojama, kur galima sutaupyti ar kur galima uždirbti... Uždirbdami daugiau, mes ir galime sau leisti daugiau, bet dažnai tas leidimas daugiau neapskaičiuojamas - „nepasveriamos“ galimybės. Norėdami įsigyti daiktą tikriausiai retas kuris pagalvoja apie tai, kad galima ant to daikto susitaupyti. Taip yra todėl, kad žmonės neplanuoja savo pirkinių, o neplanuoja todėl, kad žino jog prireikus gali pasiimti paskolą. O paėmę paskolą tiesiog nepagalvoja, kad dalį savo uždirbtų pinigų atiduoda kredito bendrovei, kai tuo tarpu galėjo patys užsidirbti iš tų pinigų. Dar vienas veiksnys, lemiantis pirkinių neplanavimą, yra tas, kad daugelis žmonių pirkdami dažniausiai vadovaujasi emocijomis, o ne protu, taip padidindami savo išlaidas, neįvertinę savo pajamų. Tokie neapgalvoti veiksmai dažnai veda prie finansinių problemų. Nesakau, kad paskolos yra blogai, paskola yra labai geras dalykas, jeigu imama apgalvotai ir paskaičiuotai.

Ne vien neapgalvotos paskolos veda žmones į skurdą. Lygiai taip pat neapgalvoti mažesni pirkiniai – vartojimo prekės, padidina žmogaus išlaidas, tokiu būdu leidžiama uždirbti kitiems, kai tuo tarpu iš tų išleistų pinigų galėjo uždirbti pats žmogus, jeigu tik būtų išmanęs finansus ir mokėjęs elgtis su pinigais. Pažūrėkime kiek dabar vartojimo skatinimų, visokios akcijos, visokie gražūs prekių aprašymai, kad tik žmogus susigundytų ir nupirktų, bet jis pats po to nežino kam jis tai nusipirko.

Taigi, gerbiamieji, tik Jūs vieni galite apsispęsti ar verta išmanyti finansus ar ne.

Tačiau yra dar vienas labai geras būdas - mokytis ir iš kitų patirties - tiek sėkmingos, tiek nesėkmingos.

Yra trys būdai kaip mes galime mokytis iš kitų:

1. papraščiausias būdas - mokytis iš sėkmingų žmonių integruojantis tarp jų. Tačiau tai nėra labai paprasta. Sėkmingi žmonės dažnai nori bendrauti ir susisieti save tik su sėkmingais žmonėmis, kad galėtų save papildyti ar pasisemti naudingos patirties vieni iš kitų;

2. antras būdas - knygos ir video pamokos. Atrodytų, kad tai galėtų būti pats priimtiniausias būdas, bet remiantis statistiniais rodikliais taip nėra. Pasirodo visokios brošiūrėlės, laikraštukai ar bulvariniai žurnalai dažnai yra daug populiaresnis skaitalas daugeliui, nei sėkmingų žmonių biografijos, video pamokos;

3. trečias būdas - stebėti sėkmingus ir nesėkmingus žmones. Šių žmonių stebėjimo metu labai naudinga stebėti ir save. Tuo noriu pasakyti, kad jeigu jūs pasidomėsite labiau daugiau kaip finansiškai sėkmingi žmonės nuteikia ar motyvuoja save, kokie yra jų gyvenimo įpročiai, jūs geriau suprasite ką reikėtų gyvenime daryti ir ko geriau nedaryti tam, kad pasiekti finansinę laisvę.

Kodėl taip yra?

Pabandykime pažvelgti į bet kurį žinomą, turtingą žmogų. Beveik visi iš jų turi vieną bendrą bruožą – tam, kad pasiekti tai, ką pasiekė, jie nuolat mokėsi ir tobulino savo žinias. Jų smalsumas, noras tobulėti kaskart suteikdavo jiems naujų jėgų ieškoti būdų kaip patobulinti save tiek asmeniškai, tiek profesiniu aspektu.

Na, o dabar paklauskite savęs: kodėl gi aš negaliu mokytis kažko dar papildomai, jei tai padėtų pasiekti savo tikslus ir turimos svajonės pagaliau taptų realybe?! Sutikite su tuo, kad dažnas iš mūsų baigę universitetą jau lyg ir lengviau atsidūsta - pagaliau, viskas baigėsi, gana tų mokslų! Tačiau ar esame teisūs? Jei giliau pamąstytume - mokslų niekada nebus per daug. Gi iš tiesų mes galime mokytis visą gyvenimą ir nebūtinai to, kas mums neįdomu. Dažnai netgi atsitinka taip, kad mokslas iš smalsumo ir niekieno neverčiamam tampa beveik tuo pačiu kas valgyti patį skaniausią desertą. Tai tikras malonumas!

O kas, jei tuo pačiu tai mokslai, kurie dar neša jums ir finansinę naudą?

Užduokite sau klausimą: kodėl tik 1 - 2% viso pasaulio žmonių mokosi kaip pasiekti savo tikslus ir tapti turtingais? Gi šiais laikais tiek knygų, tiek internete medžiagos apie sėkmingas istorijas, pamokų bei idėjų kaip tapti turtingiems, įtakingiems, labiau savimi pasitikintiems ir finansiškai nepriklausomiems tikrai labai daug.

Dažniausiai žmonės, kuriems užduodamas toks klausimas, atsako: „Mokyčiausi, bet jeigu jūs dirbtumėt ten kur aš, tai grįžtumėt namo vėlai vakare, turėtumėt laiko tik pavalgyti, pailsėti ir eitumėte miegot. Nebūtų laiko nei skaityti, nei mokytis, nei klausytis.“

Suprantama, visi mes užimti. Tačiau kaip nebūtų gaila, žmonės, kurie taip šneka, dažniausiai niekad nepasiekia savo gyvenimo tikslų, o juo labiau netampa finansiškai sėkmingais, nors neretai visą gyvenimą daug ir sunkiai dirba. Ir nesvarbu, kad jie patikimi darbuotojai ir geri žmonės. Motyvacijos jų viduje nebuvimas ir blogas savęs nuteikimas, toks kaip „Aš nesugebėsiu“, „Aš bijau“, „Man nieko neišeis“ dažniausiai ir yra pagrindinis visa ko stabdis. Sėkmingų žmonių žodyne tokių žodžių nėra.

Ar pagalvojote nors kartą ir apie tai, kad gali atsitikti ir taip, kad jūs visą gyvenimą sunkiai, daug dirbsite, tačiau vis viena nepasieksite savo tikslų ir svajonių išsipildymo. Ką kaltinsite dėl to gyvenimo pabaigoje?

Todėl, kad taip neatsitiktų - turite būti ne tik geras darbuotojas, bet kartu ir geras bei uolus studentas, skaitytojas, o jei nemėgstate skaityti, visada galite žiūrėti video pamokas, klausytis.

Tad pagalvokite ar daug pastangų reikėtų pasidomėti ir padirbėti tam, kad tapti sėkmingu žmogumi jei kasdien skirtumėte tam nors 15 minučių? Ar galite sugalvoti nors vieną rimtą priežastį, pasiteisinimą, kodėl negalite pamaitinti savo proto penkiolikos minučių per dieną pamoka, kad toliau lavintumėte save ypač tokiose naudingose srityse kaip investavimas ar asmeninių finansų valdymas?... Ne?

Tuomet gal nevėlu dar pamąstyti: ar ir toliau norėtumėte būti pilkos masės dalimi ar vis tik norisi gyvenime pasiekti kažko daugiau, pavyzdžiui, tapti savo gyvenimo šeimininku, laisvu žmogumi?

Kaip manote kiek pasaulyje žmonių ieškančių internetinio uždarbio būdų ?

Galiu jums pasakyti –šimtai tūkstančių ir jų vis daugėja, kadangi interneto vartotojų skaičius irgi sparčiai auga. Tuo pačiu plečiasi ir internetinio darbo rinka, kas sudaro labai palankias sąlygas dirbti internete.

Taigi kodėl verta jį pradėti:

• galite dirbti bet kurioje pasaulio vietoje;
  
• galite dirbti niekur neišeidami iš namų;
  
• nėra kelionės į darbą ir iš jo sąnaudų (susitaupo laikas ir pinigai);
  
• galima planuoti savo laiką kaip tik norima;
  
• gaunate pastovias mėnesines pajams už vieną kartą padarytą darbą;
  
• ateityje yra galimybė nedirbti, neprarandant savo užsidirbtų pastovių pajamų;
  
• nereikia nuomotis patalpų, samdyti darbuotojų;
  
• sumažėja investicijos.
  

Tad, jeigu į šį darbą žiūrima rimtai ir dirbama, o ne tikimasi gretai praturtėti, tikrai uždirbami pinigai, ir gana nemaži. Kita vertus, be internetinės prekybos, šiuo metu labai populiarėja ir tinklinio marketingo principu (TMP) veikiančios internetinio verslo sistemos, kurios yra efektyvios, patikimos, pelningos - kadangi labai didelė rinka ir bene didžiausias jų pliusas yra tas, kad jūs, pradžioje įdėję daug darbo, vėliau galite dirbti nedaug, o atlygis kaskart didėja.

Tai, ką paminėjau - tik nedaugelis iš išvardintų šios sistemos privalumų. Ką jau ir bekalbėti apie tai, kad visada galite būti šalia savo šeimos, užsitikrinti saugią ir gražią ateitį, grąžinti skolas, pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį ir t.t.. Kaip tik dėl šių priežasčių aš ir ėmiausi šio verslo ir tikrai nesigailiu. Be jų – svarbiausias, manau, yra tas, kad jūs, imdamiesi tokio verslo internete, neliekate vieni. Jums čia visada padės žmonės per kuriuos jūs į šį verslą atėjote. Jie visokeriopai jus palaikys, išmokys kaip ir ką reikia daryti, kad galėtumėte jaustis saugiai ir komfortabiliai verslo pradžioje, kol nežinote šio verslo rinkos bei kitų veiklos joje ypatumų. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas: tokiu principu sukonstruotame versle kiekvieno užsiimančio šiuo verslu sėkmė tam tikra prasme tiesiogiai priklauso nuo jūsų sėkmės. Žmonės atėję į šį verslą tampa verslo partneriais, todėl, patikėkit, nuoširdumas ir pagalba kitam čia ypač svarbūs dalykai.

Aišku šia tema diskusijų yra labai įvairių: vieni skeptiškai žiūri, kiti pasitiki, treti abejoja. Bet viena aišku, diskusijos liks diskusijomis, o verslas internete, kuo toliau tuo labiau populiarės, ir tai yra neišvengiama mūsų visų ateitis. Pvz: 2010 metų žiemą internetu naudojosi 7% daugiau lietuvių nei 2009 metų žiemą. Ir tai tik įrodo, kad dabar labai palankus metas pradėti verslą internete. Šaltinis TNS Gallup LT

Tikiuosi, kad tiems, kurie domisi šiuo verslu, nors truputį labiau išaiškėjo verslo internete privalumai ir galbūt dabar bus žymiai lengviau apsispręsti dvejojant: pabandyti imtis tokio verslo ar ne.